Enfin, le printemps.

Taip, mes plaukiam. Taip ir norisi apsiauti guminius batus ir per slenksti šoktį į ežerą (balą iki kelių). Namo aplinka dar nesutvarkyta, tad po langais tęžta dėžės nuo šaldytuvo ar unitazo, kalnai žemių apsemti iki pat viršaus o nusigauti iki kolkas vis dar stovinčio sandeliuko beveik neįmanoma. Belieka plaukti! Į like it. Cituodama My fucker blog'ą, galiu tik pasidžiaugti jog mažai beliko, kol tie šūdai išplauks iš lietuvos ir patrešę lakus atneš žolytę, medžius, gėles. Taip jauku namuose, kai už lango matai bundančią gamtą.

Vakar su tėčiu buvau lygiadienio šventėje, kur nuo taikomosios dailės muziejaus grupelės vaikų, mokyklų ar studentų degė žvakutes iš kurių buvo išdelioti įvairūs ugnies ir žemės simboliai, šoko fakyrai, grojo dūdmaišiais. Nesu tokios kultūros gerbėja, bet galiu pritarti, jog buvo įdomu. Išbraidžiau visus purvynus ir balas, spardžiau dar užsilikusį sniegą. Žodžiu, turėjau ką veikti.

Sekmadienis. Pabudau trokšdama miegoti dar dar ir dar. Nesuradusi patogios pozos atsiverčiau naują JOY ir ilgą valandą mąsčiau, ar prisiruošiu iki savo gimtadienio išlaikyti ištvermės pratimų programą. Keturias savaites kartojant septynių dienų programą, anot žurnalo ''Maudymosi kostiumėlio ieškoti bus tikras malonumas''. Pff.. nesu nepatenkinta savo figūra, bet padailinti kūno formas žinoma norisi. Šiandien paskutinė apsileidimo diena, tad galiu tingėti visas ateinančias 24h ir su baime laukti rytojaus.

Dimanche. Turiu laaabai blogą įprotį baisiausius darbus užvilkinti ir neatlikti iki paskutinės minutės, tad šiandieną manęs laukia purvinos kambario grindys, laiptai ir pti baisiausia, drabužinė. Žinoma, norisi jog rūbai vėėėl kabėtų pagal spalvas ir etiketes kaip prieš porą savaičių, bet jie juk patys ant pakabų nesusikabins.. Sekmadienis. Krūvos namų darbų. Kitos savaitės planavimas (linksmoji dalis). uchh. Wish me good luck.

Je vous souhaite un agréable dimanche,

Votre Filthy.