Don't waste your time.

Am I falling in love? I'm not sure. Nesu įsimylėjusi. Tiesiog.. Atrandu naujų simpatijų. Pomėgių? Na taip. Ir jų. Bet.. Naujų.. Ach. Aistrų? Tarkim.

Esu tokia išsiblaškiusi. Ne tik šiandien. Pastoviai. Kartais dar pavyksta susikoncentruoti ties kuo nors rimtesniu, bet ką jau bekalbėti jei pamirštu net trumpesnį kelią į mokyklą? Ir tada apima tas.. Na, jausmas. Kai nieko nebekontroliuoji.. Bet trumpam. Ach.. mm..
Gal man jo ir tereikia? Gal man reikia bent šiek tiek laiko pabūti su tuo, su kuo aš noriu, ten, kur aš noriu ir veikti tai, ką aš noriu veikti? O gal tai interpretuoti kitaip? Pavyzdžiui.. apsisvaiginti ir kęsti euforijoj begalybę valandų?
Am.. Urte?..
Atmeskim.
Man reikia bent kiek laiko nebegalvoti apie tai, kas yra būtina.
Man reikia pailsėti.
Bet aš to nenoriu.
[???!!!!!!!!]
Nenoriu net trumpam palikti mokslų, nes bijau, kad galiu vėl pamiršti tai, kuo domėjausi ir su kuo buvau arčiau savo tikslo - gerų pažymių. (pažymais apibūdinu ir žinių kiekį). Nenoriu net trumpam pamiršti rytinių kančių 'kaip rengtis???' ir nenoriu net trum-pam palikti savųjų. Tų poros draugų, kuriuos aš tokiais laikau. Nors.. Net dėl to abėjoju.
O Dieve. Man reikia rimties.
NE.
Man reikia nors trumpam pabūti tuo, kuo aš noriu būti.
____________
Urtė.

Totali beprasmybė.