2010 m. kovo 29 d., pirmadienis

Lūpdažių džiunglių belaukiant.

Pirmadineis praėjo laaaaaabai sklandžiai, šiltai, mielai, ir visaip kitaip kaip tik galėjo gerai.; ))
Rytas nebuvo iš pačių maloniausių, bet susiruošus ir vos sugalvojus ką apsirengti (išvada - tragedija), viskas pragiedrėjo. tuo tarpu ir saulė nušvito, bet į stotelę teko eiti dar krapnojant. Suuušlapau kaip viščiukas. A pasitikau stotelėje, nes ji madingai vėlavo. BEsijuokiančios nupėdinom iki CI, Kur A nusipirko diiidelę migdolinę kavą o aš pavydėjau ir skaudančia galva varvinau seilę. Kalbėjom apie laaaabai daug ką, išnaršėm visus ZARA ir MNG rūbus bei high heels'us, juokėmės, kalbėjom, planavom ir ect.
A gera, palydėjo mane iki dainavimo, palaukė manęs sėdėdama ir vartydama mano InStyle ir VOGUE. ji girdėjo kaip aš dainuoju. Fuck. rauna mane. Jas
irgi rauna. Labai labai.
Ooook. Po dainavimo nuvažiavom pas A, kur As iskepiau jai iausiniene suduona, ji man irase GG antrą sezoną, paskolino knygą ir dar davė dekupažui servetėlę. Oi, aš šlykštalas vaikas. Išnaudotoja.
Po to pėstute keliavom iki rankdarbių parduotuvės, kuri nedirbo ir mes buvom priverstos keliauti iki Hobi centro kur labai nemandagios pardavėjos mums davė to, ko prašėm. O prašėm mes gražių juostelių, iš kurių darysim laaaabai gražius dalykėlius.; DDDD
Ok, mus abai rauna, todėl esu priversta užbaigti blogą tiesiog taip.
xoxo, Filthy.
I LOVE YOU, MY GUYS.
(Laaaabai atsiprašau, bet tikrai labai veda iš proto mane jos.;D
Šiandien buvo laaaabai awesome, A, xoxo;*)

2010 m. kovo 28 d., sekmadienis

Aš noriu tavęs vietoj savo rytinio puodelio kavos. :)

Tobulas sekmadienis ryte pabusti, ir suvokti, jog kažkam rūpi. Jog su kažkuo turi bendrų interesų, siekių. Nors.. Tą žmogų pažįsti jau taaaip ilgai, jog net nesitiki, bet tik dabar suvoki, kaip iš tikrūjų jis tau rūpi.
Sekmadinio rytą pradėjau su galvos skausmu. Taip. Ir VĖL. Bet iškart išgėrusi citramono pasijutau žyyymiai geriau. Išgėrusi beveik idealios homemade latte ir pasivaikščiojusi su šuniu supratau, jog kambarys pats nesusitvarkys.. Eskizų lapai, žurnalai, puodeliai nuo išgertos kavos, drabužiai.. Taip. SEKMADIENIS. Visą savaitę kauptos atsargos turės būti idealiai sudeliotos į savo skirtas vietas. Negaliu gyventi šiukšlyne, kad ir koks netyčiukas jis bebūtų. ;)
Na.. nebuvo taip baisu. Po ne itin didelių pastangų mano kambarys ir drabužinė įgavo prekinę išvaizdą. Tik man tikrai labai trūksta naujos, kreminės spalvos sofos, jog derėtų prie mano kambario interjero, ne taip, kaip dabartinė laikinoji žalia sofa su kiniškais heroglifais..
Kaaaip aš noriu pagaliau atgauti savo šviesius plaukus ir saulėje nebešviesti kaip mano kaštoninis Airių seteris.. Please, Help me, somebody. aš neišlauksiu.

Your hopeless, U.


Besoin d'apprendre à vivre avec la douleur.

Pavadinimas ne šiaip sau. Jis tinka abėjomis prasmėmis. Ir fiziškai ir morališkai patirtą skausmą visuomet reikia mokėti valdyti. Prie Jo prisitaikyti. Nes Tu Jo nenugalėsi. Jis per stiprus. Ypač tas vadinamasis moralinis skausmas. Fizinį gali užmiršti numigęs ar išgėręs vaistų (na, tai padeda tikrai ne visada, bet dažniausiai), o moralinį Tu nubudęs vistiek rasi.
Penktadinį gavau septynetą iš Lietuvių kalbos, mano manymu pakankamai gerai parašiau matematikos kontrolinį, per langą vietoj fizikos kartojausi skaitinius, po skaitinių pasitikau mamą kuri man atvežė mano mėgstamiausią babnaninį KUBUŠ ir ibumetino. Po pamokų nuvažiavau į dainavimą, vadovė man pakėlė nuotaiką, o po jo keliavau namo. Tėvai jau buvo Birštono Jazz'o festivalį į kurį MES važiuojame kas du metus. Dėje, šiemet su broliu ir dėde likome namie, nes tėčiui šeštadienį į darbą, tad nelabai apsimokėjo.
Grįžusi namo išvedžiau šunį, pasiavikščiojau su juo po mikroną. Kartu pagainiojom dvi vištas ir gaidį, suradom puokštę pakalnučių ir daug nuotabių paukščiukų ant tvoros. Apsukusi ratą ir atsidūrusi prie namų pasiemiau savo Canon'ą ir nusprendžiau visą tai įamžinti kaip 2010 pavasarį. Bet.. Vištų ir vieno gaidžio nebebuvo, befotografuojant pakalnutes šuo jas sutrypė o paukščiukai jau seniai buvo tolimuosiuose soduose. Well.. Teko grįžti namo ir gamintis ko nors valgyti. Atvykus dėdei su Pijum išsikepėm po picą. Suvalgiusi iškarto nudūmiau į antrą aukštą, nes migreninis galvos skausmas priveda iki vėmimo. Ne. Nevėmiau. Ačiū Dievui.
Penktadienį užmigau 20:40 Nes niekas nedavė ramybės beprasmiais sms'ais, į kuriuos neatrašiau dėl beribio migreninio galvos skausmo. I HATE THIS.
2010.03.27 ŠEŠTADIENIS.
Pabudau. Galvos skausmas nebuvo liovęsis. Na.. Galiu apibūdinti tik taip: jaučiausi taip paisiai, kaip niekas kitas dar nesijautė šį rytą. Prasikankinau, kol pagaliau nesuėmiau savęs į rankas ir atsikėlusi iš lovos išgėriau Citramono. Po dvidešimties minučių skausmas atslūgo ir aš išsiruosiau po dušu. Besiprausdama ir kartodamasi dainų žodžiųs prieš dueto pamoką suvokiau, jog mama išsivežė feną. Damn. awesome. Man iki autobuso liko valanda, o plaukai šlapi. Tobulai išdžiuvo, tad teko juos susirišti į kuoduką ir užsidėti lankelį.
Vos spėjau į autobusą. Bekalbėdama su Ieva svarščiau šiandienos planus. Sumaniau pasikviesti Neringą! Su Ja susitikome prie žaliojo tilto ir ištisas tris su puse valandas vaikščiojome senamiesčiu. Užsukome į Indijos parodą G9, daaaaug mažyčių mielų parduotuvėlių ir daaaaaug kalbėjome. Kai pradėjo lyti mes vis dar ėjome gatvėmis. Neskubėjom. Džiaugėmės pavasariu ir.. Nušvitusia vaivorykšte. Besiklausydamos Nancy Sinatra'os stovėjome katedros aikštės kampe ir grožėjomės vienu iš pavasario teikiamų malonumų. Atėjus mano autobuso atvykimo laikui mes stovėjome stotelėje ir tebeklausėme RHChP - Californikation. Šiiiltai atsisveikinom ir sušalusios patraukėme savo keliais.
Gryžusi laukiau tėvų, piešiau naują suknelės eskizą (publikuosiu) ir stebėjausi, kur gi tėvai.. Prie namo durų prisistačius Einamtui, Devidui, Gretai ir Mindaugui sutikau su jais išeiti pasivaikščioti. Atėjus 20:30, žemės valandai, vaikščiojome per sod0 gatveles ir rėmėn ''IŠJUNKIT ŠVIESĄ. žemės valanda'', o įsitikinę, jog išjungta viskas, kas tik buvo įmanoma, prisėdome parke. Bekalbėdama pastebėjau, jog parvažiuoja sidabrinis colt'as.. MAMA IR TĖTIS, pasileidau bėgti paskui. Už penkiasdešimties metrų sušukusi ''MAMA'' gavau tik abėjingą 'ką?..' Kažkas čia ne taip. atidariusi duris pamačiau jos sugipsuotą ir jodu apipiltą ranką. Nusilaužė dešinės rankos mažojo pirstuko nago kaulą, jei suprantat, ką turiu omeny, tad netgi teko daryti operaciją, ir jį sujungti metalu. mums nenorėjo nieko sakyti, kad neišsigastume. chhm. maniau, šiektiek užpykti, bet bala nematė, pasitikau juos ir besidalindami įspūdžiais gėrėme Fantą.
Mamytei labai skaudėjo, tad tėtė nuvažiavo nupirkti vaistukų. Man skauda vien bežiūrint..
Ucch. Užmigau vėlai, nes bijojau kilti į antrą aukštą, nes ten buvo labai tamsu.
TTYS, Xoxo, Filthy.



2010 m. kovo 24 d., trečiadienis

Mercredi.

tobula rytinė kava, puiki nuotaika, parduotuvės ir mama. Tokie jau mano trečiadieniai. po dainavimo dažniausiai užsuku pas mamą į darbą. kol ji ''dirba'' (žaidžia ''Gold Miner'į'' arba ''DinerDash'ą), aš suvalgau visas jos kolegių bandeles arba pyragelius ir gerdama arbatą sėdžių prie jų kompiuterių. benaršydama wholeseile radau tobulus highheels'us, švarką, suknelę bei tašiųų. Daug daaaaug tašių. Ačiū Dievui, jau mažai liko laukti iki naujos siuntos, nuo kurios praėjus mėnesiui, džiaugsiuos naujais pirkiniais
Trečiadienis. Kaip ir minėjau, ideali kava ir naujas megztukas suteikė pasitikėjimo savimi bei noro vykti į tą baisią įstaigą, kurioje šiandieną nebuvo taip blogai, kaip tikėjausi. Parašiau Lietuvių kalbos kontrolinį gana gerai, tik vietoj įprasto pažyminio žymėjimo, pažymėjau papildinio. Na tikiuosi jog to neužskaitys, kaip klaidos. Miegodama atgulėjau (ne atsėdėjau, ne ne ne) matematiką, supratau porą lygčių ir tik dabar suvokiau,jog kontrolinis jau poryt. Milda, greičiau dėl į FB variantus ir sunkiausius uždavinius pakomentuok. Back to the reality. po super duper turpo tapybų susitikau su senu geru draugu ir praleidau su juo laiką iki dainavimo. troleibuse susitikau Augustęę. Visą vieną stotelę prakalbėjom ir pasidalinom įspūdžiais apie šiandien dieną. ji mane paliko petro ir povilo bažnyčios stotelėj. nuo ten iki operos važiavau viena, stebima priešais sėdinčio vaikino. nebuvo itin jauku, tad stengiausi laikyti žvilgsnį kuo toliau nuo jo. taip bežiūrint į patvinusią nerį ir besistebint jos aukštesniuoju leveliu greitai prabėgo mano kelionė. bėgom nulėkiau iki solinio. Pradainavusi susiskambinau su mama ir kaip minėjau, nulėkiau pas ją į darbą. // įsėdome su mama į mašiną ir mano įkalbėta ji nuvairavo mašiną link lenkų maximos, kur pilna tobulų parduotuvių. Pasivaikščiojom, prisipirkom įvairių šūdniekių, Maximoje nusipirkau (Kaip visada) šokoladinį MIAU, kurį pamilau labai labai, subtiliai raudoną nagų laką, apie kurį jau ilgai svajoju it HEMATOGEN'ą.
Gryžusi namo išvedžiau savo airių seterį pasivaikščioti, gryžusi paruošiau namų darbus ir pavalgiusi prisėdau prie kompiuterio enter'inti čia ir atsispausdinti anglų žodžių špargalkės. (kam reikia, kreipkitės).
Na va, brangieji. Tokios tokelės. Ir toliau svajoju apie savo artimiausius planus - Prancūziją ir Švediją, fotografuoju/uos (naujos nuotraukos [šauktukas] ieškokit talpinime), myliu, gyvenu ir džiaugiuosi.; )
Su diiidele diiiidele meile,



Jūsų Filthy.; )

2010 m. kovo 23 d., antradienis

Griebiantis už širdies Antradienis.

Pirmą kartą pažadinta (tiksliau) pusę šešių pamačiau saulės spindulius! wee. Šlapia galva atsidariau langą ir įkvėpiau saulėto oro. Murr kaip myliu pavasarį. Paukščiukai tik čiuuuulba o aš su savo stebuklingaisiais guminiais traiškau iš balų dėl šalto oro likusius ledukus.
Antradienis mane visuomet pažadina iš savaitgalio ir primena, jog aš turiu ir pareigas, ne tik pramogas. Pirma matematika neleido man miegoti. Kažką supratau tik tuomet, kai liepė eiti prie lentos. Nu ir gerai. ačiū. Bent šį tą supratau. Pff. Jau kelintą kartą iš eilės darau kūncę (only Ievos dėka). Nusimušiau visas savo ruuunkas dėl to nelaimingo kamuolio. O šiaip visą laiką prasėdėjom ir pražvengėm. toliau dailės istorijos. Sužinojau daaaug nesveikai įdomių faktų apie DaVinčio ''Madoną tarp uolų'' ir ''paskutinę vakarienę''. Gerai kad likau pamokose. Pagal šios dienos dienotvarkę turėjau eiti 12h į VŽG atvirų durų dieną. Bet nusprendžiau jog G palauks ir priims mane ir trečią h. iki tol totaliai pramaliau Šūdą. Ne iš šio ne iš to ėjau atsakinėti per lietuvių. Atlikau užduotį pirma, tad paprašė atnešti dienyną. tik.. prieš tai reikėjo duoti sąsiuvinį. Žurnalo neradus nei pas Strazdą, nei mokytojų kambary nei giešoj, gryžau ir nspėjusi prisėsti jau stovėjau prie lentos ir atsakinėjau apie priedėlį. Iš sąs gavau aštuonis o atsakinėjimo - šešis, aip supratau, nes bendrą parašė septynis. than.. planas išeiti iš vokiečių neišdegė, nes nusprendžiau, jog Stradalova tikrai ateis manęs patikrinti, tad likau. nu ir nieko nepraradau, nes po dešimt minučių mus visas paleido. ok. nustosiu nusišnekėti. Tieisog laukiu kol pakraus pet society ir neturiu kaip prastumt laiko.
Antradienis. trečią valandą jau buvau prie VŽG, kur sulaukusi Kartės ir palydėta į salę stebėjau renginį, susitikau su Monce ir jos mama ir vaikščiojau aplink G. Sutikau porą draugų, išlausiau Vžžg įstojimo sąlygas ( vidurkis į humanitarus aštuoni kablis šeši mažiausias buvo praeitais metais. čia dar ne viskas. reikia pirmo semestro analizės (turiu du neigiamus) ir panašiai.) žodžiu. Faktas neįstosiu. Reikia jau ruoštis rašyti prašymus.. pff, tie mokslai.
Kai Direktorius nuobodžiai išdėstė savo kalbą patraukiau link RIMI. ten nusipirkau bandelę ir susiruošiau į minsko IKI laukti mamos. įsėdau į devintą autobusą ir minties stotelėj įlipo Skaaaistė. palydėjau ją į iki, poto atgal į stotelę ir nupėdinau į biblioteką prasitęst knygų. pff. nedavė man daugiau nieko, kol negražinsiu paimtų. awesome. ok. papykusi nupėdinau iki neries, nufotkinau jos patvinimo levelį su telefonu ir gavusi mamos žinutę ateiti į IKI, apsisuau ir gryžau. pasivaikščiojom po parduotuves, mama nusipirko BURBERĮ kvepalus, dar vienerius nupirko tėčiui, man nupirko juodą lankelį ir juodą akių pieštuką, stiprinantį nagų laką ir.. behole. idealų megztuką iš SH. jis tooobulas. eidamos tolyn koridorium pamatėm mielą berniuką, kuris kabėjo su TERROS žuvytėmis plaukiojančiomis akvariumę. KAaaaaaaaip mielaa. Laimingos ir beplepėdamos nuėjom į parduotuvę. ten nusipirkom ko ieškojom ir.. prie kačių maisto pamatėm močiutę, sėddinčią su mokų krepšiu ir krapštančią centus. mama paklausė, ar jai reikia kiek nors pridėti, o ji pasakė, kad trūksta dvidešimt centų, kad nusipirktų pigiausių mokrų. mamo mamytė geraa ir labai nuoširdi, tad davė močiutėlei dvidešimt litų. senoji net apsiverkė ir mus (nežinau, prie ko čia aš) palaimino. kaip miela, bet graudu iš tiesų.. Gaila man žmonių, kuriuos apiplėšė valdžia ir jie negali net valgyti nusipirkti.. Nekenčiu Kubiliaus ir tų visų nevispročių sėdinčių seime. HRR.
Antraaadineis. Mašinoje išgėriau mano mylimiausią šokoladinį MIAU ir bemastydma apie skurdą klausiau POWERIO ir kalbėjau su mamyte. Žinau, šiandien ITIN nusišneku, bet supraskit. Aš dvi valandas tuščiu skrandžiu klausiau apie dokumentus ir įstojimą, tarybas ir pan..
oK. visai nučiuožiau. Einu ir toliau su Milda aptarinėti mūsų vyrų ir ,,draugų'';DD
see yah, my sweethearts,
Jūsų trenktoji, FILTHY.

2010 m. kovo 22 d., pirmadienis

Šlapias Pirmadienis. Tikrąja to žodžio prasme.

Pabudusi supratau, jog situacija nekokia. Visgi teko eiti su guminiais. Nu ir šaunu. Maniškiai raštuoti, spalvoti man labai labai patinka. Pirmadienis. Apsiniaukęs, bet visgi šviesus rytas mane išties nuteikė pozityviai. Nors mamytė mane pažadino ganėtinai vėlai, (taip, aš Visdar nesugebu atsikelti pati), itin greitai susiruošiau ir įsėdau į mašiną.
Pirmadienis. The šlykščiausios pamokos ever. Pratampiau sau (ir kitiems) nerus, siaubingai prastai parašiau fizikos kontrolinį, porą kartų susinervinau, juokiausi, valgiau nuostabaus skonio kątik iškeptą, dar šiltą bandelę, kenčiau galvos skausmą. Pirmadienis. nuskambėjus skambučiui skelbiančiam šeštos pamokos pabaigą, susikrovusi savo šmutkes, skaudančia galva, neapsisprendusi ką veikti nupėdinau iki ''IKI''. Nusipirkau dar šiltą bandelę su šokoladu ir patraukiau į stotelę. Įsėdau į pirmą pasitaikiusį trūlą. Devynioliktas. Bravo. Išlipau ''Europos aikštėj'' ir perėjus požeminę perėją link vCup'o pasukau į dešinę. Eidama baltu tiltu visą kelią buvau pasibaisėjus neries patvinimo leveliu. Omfg. tipo taip patvinusios upės Lietuva nematė dvyliką metų. Niiiiice. Nuo to man dar labiau įsiskaudėjo galva. Iki dainavimo buvo likusios dvi valandos, tad aš patraukiau link savės. prisėdusi ant vieno iš daugelio suoliukų saulėje paskambinau draugei. Bepliurpiant netoliese prisėdo du aweeeeeeeeesome vaikinukai. Vuau. Priėjo ir pasiteiravo, ar neturiu cigaretės ir prisėdo dar arčiau. Susilydžiau. Nusprendusi, jog draugė palauks liepiau jai eiti ruošti namų darbų ir užmezgiau pokalbį su nepažįstamaisiais. Nebuvo itin jauku, tad apsidžiaugiau, kai jiems atėjo metas išeiti. Po kelių minučių ir aš patraukiaus savais keliais. Man belipant laiptais į kabinetą paskambino vadovė ir pranešė, jog šiandien pamokos nebus.suppppaH. Teko sulaukus brolio ir mamos keliauti į OZĄ atsiimti mano laimingosios krikšto mamos laimėto OZO čekio. Už tą patį PPC nupirkom broliui batus, o aš išsirinkau tobulus highHeels'us, kuriuos artimiausiu metu tikrai nusipirksiu. Prisirinkę skanumynų taip nekenčiamoj PRIZMOJ pagaliau sėdom į mašiną ir važiavom namo. Gryžus, žinoma man reikėjo ivesti šunį. su savo super duper draugais guminiais man tai buvo ganėtinai malonu, nes galėjau eiti ten, kur eina šuo, šokinėti su juo per balas ir ect. aaaah, kai atšils, bus dar linksmiau.
Kuo toliau, tuo darosi maloniau gyventi. Atšyla oras, tad galėsiu iš spintos pagaliau išsitraukti savo vansus ir highHeels'us, kožą, paltus, striukytes.. Oooo ir didysis pavasario šoppingas artėja. Bus taaaip gera apsipirkinėti pavasariui Pavasarį, nes jau buvau nusiminus, jog kalbus teks kieme neštis rankoj, kai naujus, kątik įsigytus išimsiu iš dėžės ir apsiausiu prisėdus ant suoliuko pasimaivyti prieš parduotuvės klientus. Mano wishlistas jau siekia epohėją (kad ir ką tai reikštų, bet tikiuosi jog reiškia neišmatuojamą galybę). Bus tobula.
pirmadienis. pats metas pagalvoti apie artėjantį gimtadienį ir vasaros atostogas švedijoje bei Paryžiui.
Žodžiu. Gal aš jau einu pailsėti, nes galvos skausmas iš jos stumia visas mintis.

See Yah soon,

Xoxo, Filthy.

2010 m. kovo 21 d., sekmadienis

Enfin, le printemps.

Taip, mes plaukiam. Taip ir norisi apsiauti guminius batus ir per slenksti šoktį į ežerą (balą iki kelių). Namo aplinka dar nesutvarkyta, tad po langais tęžta dėžės nuo šaldytuvo ar unitazo, kalnai žemių apsemti iki pat viršaus o nusigauti iki kolkas vis dar stovinčio sandeliuko beveik neįmanoma. Belieka plaukti! Į like it. Cituodama My fucker blog'ą, galiu tik pasidžiaugti jog mažai beliko, kol tie šūdai išplauks iš lietuvos ir patrešę lakus atneš žolytę, medžius, gėles. Taip jauku namuose, kai už lango matai bundančią gamtą.
Vakar su tėčiu buvau lygiadienio šventėje, kur nuo taikomosios dailės muziejaus grupelės vaikų, mokyklų ar studentų degė žvakutes iš kurių buvo išdelioti įvairūs ugnies ir žemės simboliai, šoko fakyrai, grojo dūdmaišiais. Nesu tokios kultūros gerbėja, bet galiu pritarti, jog buvo įdomu. Išbraidžiau visus purvynus ir balas, spardžiau dar užsilikusį sniegą. Žodžiu, turėjau ką veikti.
Sekmadienis. Pabudau trokšdama miegoti dar dar ir dar. Nesuradusi patogios pozos atsiverčiau naują JOY ir ilgą valandą mąsčiau, ar prisiruošiu iki savo gimtadienio išlaikyti ištvermės pratimų programą. Keturias savaites kartojant septynių dienų programą, anot žurnalo ''Maudymosi kostiumėlio ieškoti bus tikras malonumas''. Pff.. nesu nepatenkinta savo figūra, bet padailinti kūno formas žinoma norisi. Šiandien paskutinė apsileidimo diena, tad galiu tingėti visas ateinančias 24h ir su baime laukti rytojaus.
Dimanche. Turiu laaabai blogą įprotį baisiausius darbus užvilkinti ir neatlikti iki paskutinės minutės, tad šiandieną manęs laukia purvinos kambario grindys, laiptai ir pti baisiausia, drabužinė. Žinoma, norisi jog rūbai vėėėl kabėtų pagal spalvas ir etiketes kaip prieš porą savaičių, bet jie juk patys ant pakabų nesusikabins.. Sekmadienis. Krūvos namų darbų. Kitos savaitės planavimas (linksmoji dalis). uchh. Wish me good luck.

Je vous souhaite un agréable dimanche,

Votre Filthy.

2010 m. kovo 20 d., šeštadienis

First Entry.

Heeey'ya'hoo, my sweethearts. Užmirškim mano kitus dvidešimt blogų, ir susikoncentruokim ties vieninteliu šiuo. Šeštadienis. Daugelis jūsų šiuo metu tūno mokyklose ir rašo kokius nors Lietuvių kalbos rašinius ar sprendžia matematikos lygtis. Cha, bent vienu galiu pasigirti, jog mūsų mokykla vietoj pamokų rengia kiekvienos klasės švietimo programėlę. Asmeniškai mūsų klasė šiandien ilsisi, o kitą savaitę keliausim į Fransisko Gojos grafinių darbų orginalų parodą. Juk mes dailės klasėj. Mums tai privaloma. Kalbant apie grafiką, neseniai nupiešiau, man, asmeniškai, tikrai visai nieko piešinį. Kai mama atneš mano fotoaparaatą, nufotkinsiu ir patalpinsiu jį čia.
Šeštadienis. Matyt šiandien taip ir neišei ko nors deramai susiplanuoti per mano tingėjimą ir tvarkymosi svarbą. Tik septintą valandą kažkoks renginys, bet manau, jog į jį taipogi nenukeliausiu dės tavo tinginio. Bet man patinka ir čia. Man patinka mano naujas namas, aplinka, kaimynai, šuo, kambarys. Aš turiu ir čia ką veikti. Na gerai, nelabai turiu, bet juk galėčiau susigalvoti. Jei netingėčiau. Ok ok, nebetingėsiu..
..Juk šiandien Frankofonija! Tarptautinė Frankofonijos organizacija (TFO) įkurta 1970 m. bendros kalbos ir bendrų vertybių pagrindu. Šiandien ją sudaro 56 tikros narės bei 14 valstybių stebėtojų. Lietuva priimta į TFO stebėtojos teisėmis 1999 m. rugsėjo 4 d. Šia proga vyks daugybė smagių ir įdomių renginių: prancūzų šanson ir klasikinės muzikos koncertai, susitikimas su garsiu poetu, bus paskelbtas geriausias frankofonų literatūros kūrinys, vyks konkursai moksleiviams ir jaunimui, parodos, prancūzų virėjas paruoš prancūzišką meniu, rodomi filmai... Šie renginiai skirti prancūzų kalbai, prancūzakalbių šalių ir Prancūzijos kultūrai. Prancūzų kalba jungia 200 milijonų ja kalbančių žmonių ir dar 870 milijonų žmonių iš 70-ies Tarptautinei frankofonijos organizacijai priklausančių šalių-narių. Šiandien TFO mini savo keturiasdešimtmetį. Būtinai reikės dalyvauti bent poroje renginių. Aš dievinu Prancūziją, jos kultūra, kalbą.. Esu totaliai išprotėjus dėl jos. Savarankniškai mokausi Prancūzų kalbos, kad mama pamatytų mano progresą ir leistu mokytis privačiai, o kai išmoksiu klabą ir pasigerinsiu pažymius, ir į Prancūzų mokyklą.
Šeštadienis. Laaaaaabai noriu pagaliau susitvarkyti savo kambarį ir jį išdekoruoti, puošti, perstumdyti baldus (apie tai svajoju nuo tada, kai suvokiau, jog to neįmanoma padaryti gyvenant vienam kambary su broliu) .. Bet ar gali būt kad tyngiu? Okok. Ko tais labai keista man nuotaika šiandieną. Matyt dėl frankofonijos. manau tai bus pastūmėjimas eiti baigti pirmo C skyriaus ir rašyti rašomąjį. Pagaliau, nes prie pirmo skyriaus jau sėdžiu kokį mėnesį, nuo tada, kai pagaliau atsisakiau turistinio vadovo tipo mokymosi žodynėlio.
Oui. Manau jau pats metas keliauti į antrą aukštą.
Je vous souhaite bonne chance,
Seu Filthy, Seu Crasseux.