Tripple.

Užvakarykštis džiaugsmas naujais pirkiniais, vakar dienos nuostoliai bet didelė laimė giliam giliam širdies kamputyje, šiandieninis laisvės pojūtis, pokyčiai, bet jau be laimės. ''Pliusai sveria minusus? Šiuo ateju? Tikrai taip.'' Vakarykščio mano juodraščio likučiai. Kodėl mano nuomonė taip dažnai keičiasi? Galbūt aš per daug priklausoma nuo kitų nuomonės? Gal aš per daug priklausoma nuo kitų? Per daug sureikšminu jų poelgius, žodžius, veiksmus? Bet.. Jei man rūpi?

Jei aš noriu, kad būtų kitaip, ir kas svarbiausia, bandau tai daryti.. O gal darau nepakankamai? Daug svarstymų? Čia tik eilinis post'as. Apie ką aš galvoju, ačiū Dievui, niekas nežino, nemato ir negirdi. Nes būtų.. O gal būtų kaip tik, geriau? Gal pasakyčiau tai, ką jau seniai reikėjo pasakyti? Gal elgčiausi taip, kaip man atrodo nederėtų, bet iš tikrųjų - tai būtų vienintelė išeitis? Žinoma, išsprūstų ir dalykų, kurių kai kuriems ir nereikėtų žinoti.. BET. Gal tiesa išgelbėtų pasaulį? Gal pagaliau būčiau laiminga ir būtų taip kaip Aš noriu? Taip taip. L-a-b-a-i savanaudiška, bet.. Aš nieko negaliu sau padaryti. Aš noriu, kad būtų taip, būtų lygiai, identiškai taip pat, kaip dabar įsivaizduoju. Ar viešumas ir posakis 'tik tiesa išgelbės pasaulį' išgelbėtų ir mane? O jeigu ne? Jeigu dar labiau viską pabloginčiau, ir jeigu žmogui yra lemta mokėti atrinkti, ką sakyti, o ko ne?
Nebeskaitysiu visko iš naujo, to ką parašiau. Nebetaisysių tų 'blogos nuotaikos' minčių, kad ir kaip bebūtų.
Ar man sunku?
Taip. Ir aš pripažįstu, jog esu labai savanaudiška.
Ir.. Visi kiti taip pat tai pripažins.
____
Urtė.