2010 m. balandžio 10 d., šeštadienis

Mane užpuolė kūrybinis įkvėpimas.


Šią dieną pradėjau ne aš. Ugnė did it. Aš dar būčiau miegojus. Ji mane pažadino savo isterišais skambučiais. Pagaliau laimėjo. Pakėliau ir iškart sutikau išgirdusi kvietimą susitikti su ja, nes šiandieną ji apsipirkinėjo su geriausia drauge Vilniuje. Susiruošiau per penkioliką minučių. PER PENKIOLIKĄ MINUČIŲ. sulaukiau tėčio ir labai greitai važiavau į OZĄ. Šiandien žuvo 96 žmonės per lėktuo katastrofą Rusijoje. Žuvo Lenkijos prežidentas, jo žmona, visi aukščiausi pareigūnai ir aptarnaujamasis personalas. todėl mano tėtis pakeliui dar turėjo užvažiuoti nufotkinti prie lenijos ambasados degančias žvakutes. Ir.. po to dar turėjo man nuimti nuo kortelės pinigų. : )
Tad.. biškį vėlavau. Bet buvo žiaaauriai awesome ir visišai nesigailiu ad važiavau, nes labai tingėjau, ir turėjau idėję pasakyti, kad nėra autobuso tai valandai. Bet, kaip minėjau, buvo tobula. susipažinau su labai fainais žmonėm, suradau žmogų taip pat dievinantį gėlių raštus ir miegantį taip pat kaip aš, susirangiusį. Ach, buvo tikrai labai praskaidrinanti nuotaiką diena. Visų smulkmenų nepasakosiu. Nėr čia ko. : )
Tad.. anyway. Prisižiūrėjusi tobulų rūbų ir susipažinusi su būsimu dizaineriu bei aptarusi savo kūrybinius tikslus esu šiuo metu sukoncentruota ties maikute, uri tuoj guls ant mano eskizų sąsiuvinio lapo ir tiukiuosi, jog greitai išvys dienos šviesą.

xoxoxoxoxoxo, F.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą