Skauda galvą. Na žinoma. Kai nutinka toks reiškinys, kai draugas pasako kur tau eit ir ką daryt, kitaip jaustis ir neįmanoma. Yra toks posakis 'Tu man neaiškink, ką man daryti, o aš tau neaiškinsiu kur tau eiti'. Teisingas jis. Bet jei abu dalykus pavartoja vienas žmogus.. Adresatas jaučiasi labai nekaip.Labai skauda galvą. Na žinoma. Dar pridėkim tai, kad kokį pusvalandį iš manęs išsi*isinėjo. Baigus tai daryti aš bandžiau apmąstyti pasekmes.. Nenuostabu, kad reikia vaistų. Na bet dėkui Dievui, jog viskas išsisprendė. Pamirškim.
Sudariau kokių šimto penkiasdešimties punktų sąrašą, ką man būtinai reikia pasiimti į Klaipėdą. Kas porą minučių jį vėl papildau. Juk išvykstu jau poryt. Laiko susidėti daiktus, logiškai apmąsčius jų svarbą, nelabai bus, nes lyg ir rengiamas mano 'bye-bye party'. Na kaip. Taip kukliai, bet vis tiek. Juk būsiu away maždaug iki rugsėjo. Pagaliau patirsiu totalų chill'ą ir paskutinį kartą pailsėsiu nuo Vilniaus. Nuo visų intrigų. Nesąmonių. Nuobodybės. Dulkių ir užteršto oro. Keturių kambario sienų, kurias, regis, matau jau itin per dažnai. Tikrai tikrai. Juk artėja nauji mokslo metai. Mano ir dar poros atveju - nauja mokykla. Visiškai nauji žmonės. Nauja aplinka ir skirtingos nuomonės.. Baimė nepritapti. Bet kaip šiandien pora draugų mane padrąsino, jog ne aš čia kažko turiu bijoti, o manęs turi pasisaugoti, šiek tiek labiau suvokiau savo galimybes naujoje klasėje. Tikrai nebūsiu pilka pelytė, pastumdėlė ar nepritapelė. Ir aš tai suprantu pati. Gal ir galit mane vadinti per daug savimi pasitikinčia ir ''pasikėlusia'', be man vienodai, nes šiuo atveju aš esu teisi. Atsiprašau.
Ir visa tai.. Just in case.;)
____________
Urtė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą