Kai suvoki, jog tavo gyvenimas iš tikrųjų nuo kažko priklauso - palūžti, nes ,matyt, tai patiri. tokių dalykų negalima įsivaizduoti. Tokių dalykų negalima įvardinti. Tiesiog.. jei jautiesi palūžęs, apmąstyk visas galimybes.Taip jaučiuosi jau lygiai dvidešimt keturias valandas. Vis dar mąstau. Žmogus, kurį vienintelį įtariu kaip galėjusį pasitraukti man iš kelio jo reikiant, neatrodė man toks gyvybiškai reikalingas. Dar dabar kažkas neleidžia tikėti, jog priklausau būtent nuo jo. Bet galimybė lieka..
Vakar nuo pat ryto jaučiausi sušiktai. Neperdedu. Buvo tikrai labai blogai. (Žinoma išskyrus tai, jog gavau nesveikai nesveiką stripped suknelę su Eifelio bokštu iš blizgančių juodų žvynelių. Lauktuvės iš Airijos.) Smulkmenų ir detalių, dėl kurių man buvo negera ir fiziškai ir morališkai, neminėsiu. Tiesiog viskas davedė iki to, jog kalbėdama telefonu su žmogumi, kuris buvo visiškai visiškai ne prie ko, sugebėjau apsiverkti kokius tris kartus. Nu gerai. Pirmuosius du tik susigraudinau, o per trečiąjį paprašiau nepykti ir prižadėjau perskambinti. Taip. Padėjau ragelį. Neįsivaizduoju kaip reikėjo jaustis mano pašnekovui, bet tikiu, jog ne kaip. Bet buvau labai laiminga jog tas pats 'pašnekovas' man net nenorėdamas savo abejingumu pakėlė nuotaiką. Taip su šypsena veide ir skaudančia galva (kairinis ant antrosios a) nuėjau ruoštis naujai dienai. Hmm. Miegot ėjau.
Šiandien dar monologu norėjau išsiaiškinti, kodėl žmonės taip nori sudirbti kitų nuomonę visais būdais bepiršdami savąją, bet šia tema jau išsekau, tad palieku tai jums. Jūsų apmąstymams. Gal kas nors tai ir padarys?..
_________________
xoxo, Urth.
''Now I know. You are a part of my life..''♥
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą