Shocked.

Oh, i'm so so tired. Bet tame esmė, jog nieko beveik neveikiau. Miegojau palyginti visai gerai, ir mokykloj per daug energijos neeikvojau. Na nebent dėl to gali būti kaltas ir sušiktas, nepavasariškas ora, kuris jau ketvirta diena mane veda iš proto.

Namo šiandien važiavau su nuotykiais.. Pas mane važiuoti reikia pro juodąjį kelią, gan statų bei pavojingą kalną. Net ir su dviračiu pro ten važiuojant baisu, jog gali nuvirsti nuo šlaito. Užsisvajojusi ir besiklausydama muzikos visiškai nepastebėjau, jog variklis pradėjo skleisti keistus garsus tik pastebėjau.. Jog mes nebevažiuojam į priekį o leidžiamės žemyn. Pradėjau panikuoti (taip, klaustrofobikė), bet to garsiai neparodžiau, tik išjungiau muziką ir pradėjau su baime laukti akimirkos, kada mus iš jo išleis, nes mano manymu užvesti jo jau buvo nebeįmanoma. Aaaačiū Dievui stabdžiai pagaliau suveikė ir ties posukiu ir bedugne mes sustojom. Ppo ligų nepavykusių bandymų, porą kartų po pusmetry beslysdami atgal pakilome. Bet baimės apturėjau kaip reikiant. Jau mąsčiau kilometrą eiti pėščia, bet susiprotėjau, jog neeeee ir likau sėdėti autobuse.

Aš nesveikai noriu valgyti ir pagaliau prisiversti pribaigti tą nelemtą ''baltaragio malūną'', nors nepradėjus negalima ir užbaigti..

Nekenčiu to, jog laukiant vasaros savaime laukiu ir mokslo metų pabaigos. Bet aš pastarosios nelaukiu, nes man reikia labai labai taisytis. Nors.. Dar bus daaaaug ir gražaus laiko vasarą. Nors.. tikiuosi jog nebus.

Oh, I'm so confused.

XOXO, Urtė.