Sniegas. Daug sniego. Pusnys bei kalnai balto, puraus bei ledinio grožio. Beveik nebesimato nuo rudens išlikusių ir išsilaikiusių žolės stiebelių, pilko asfalto. Kas drįstų su manim ginčytis, jog žiemos teikiamos grožybės nėra vienas iš stebuklų? Na žinoma.. Kas išvis drįstų su manim ginčytis? jk, for sure.Žieminė diena, žieminis vakaras, matyt ir šalta, žieminė naktis. Rytas žvarbokas bet gaivus, pats tas pirmadieniui. Nuobodžių pamokų leidimas pro langą spoksant į baltutėlę Gedimino pilį bei apsnigtą Katerdos stogą. (Niekad nemaniau, kad girsiuosi tuo, jog mano mokykla yra pačioje geriausioje vietoje.) Popamokinis, taipogi žvarbokas, laiko stūmimas sėdint Savivaldybės aikštėje su draugu ir pilna karamelės bandele. Vakaras pilnas juoko, šunų lojimo bei naktinių žibintų šviesos nutviekstų gatvių. Eilinis pirmadienis?
Tikrai ne. Sunkūs namų darbai. Kad jų krūva tikrai pasakyti negalėčiau, bet net pora mokomųjų dalykų gali užimti visą laisvalaikį. Na taip.. Visą laisvą laiką aš sėdžiu prie kompiuterio, valgau, darausi šperas ar kitaip panašiai nuodiju savo esybę.. Bet kaip sunku yra prisiruošti išmokti ką nors rytojaus istorijos kontroliniui.
Ach. Kuo tolyn tuo labiau trumpėja mano įrašai. Gal dėl to, jog šiandien man net porą kartų buvo primintą apie naują blog'o post'ą?.. Pamirštu. Pripažįstu.
Bet juk sunku vienu metu daryti daug darbų.
Pavyzdžiui.. Chat'inti ir valgyti?..
Keista. Bet Kalėdų dvasios vis-dar-nejaučiu.
___
Keista. Bet Kalėdų dvasios vis-dar-nejaučiu.
___
Urth.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą